Šį sezoną, nepameluosiu, daugiausiai lankomės “Lėlės” teatre. Pastarąjį kartą žiūrėjom “Tris paršiukus”. Šį kartą pasielgėm labai išmintingai ir spektakliui ruošėmės –kelis kartus klausėm pasaką apie tris paršiukus, daineles, daug apie tai kalbėjom. Todėl šis spektaklis įstrigęs vaikams kaip vienas mėgiamesnių (kartu su “Grybų karu” ir “Mamule mū”).

Nuotrauka iš ČIA.

Beje, nepatikėsit, bet ko gero dėl intensyvaus teatrų lankymo vienas populiariausių užsiėmimų namuose “eiti į teatrą”. Atsisėda abu ant laiptų, susisodina visus savo “draugus” – meškius, zuikius, lėles ir žiūri. Einu pro šalį – gaunu velnių: “Mama, netugdyk! Mes spektaklį ziūlim”. Ko gero sekantis etapas bus kai patys ims vaidinti… Dar vienas gražus dalykas, užfiksuotas mano akimis – vaikai pradėjo susipažinti su pinigais, turi savo taupykles, net po kelis litus susitaupę turi ir spėkit, kam taupo pinigus? O gi: “pilksim bilietą į teatlą” arba “uz pinigėlius pilksim į spektaklį bilietą”. Ne saldainiams, ne žaislams…

Nuo to laiko, kai atsidarėme parduotuvę Etsy, padaugėjo susidomėjimo mumis iš užsienio. Šiandien vienas labai gražus blogas įsidėjo įrašą apie mus – great day, taip sakant, tokio įrašo vertė – nepamatuojama jokiais pinigais! Pasidairykite idėjų ar šiaip pasigrožėkite, ko ko bet grožio tame bloge netrūksta: http://kickcanandconkers.blogspot.com

Dvi pirmosios inspiruotos auklės, antrosios – pačių vaikų.

Mes žydukai Lietuvos

Norim blynų ir kavos.

Jei dar blynai nemaišyti,

Prašom pinigus krapštyti!

Praėjusią savaitę mes šventėme ne tik Valentino arba meilės dieną, bet ir paminėjome valstybės šventę. Ir išties – labai smagiai. Ryte sulaukėm taip ilgai lauktų Vasarės krikšto tėvelių, vakare išvažiavom į mieste vykusią ugnies ir fejerverkų šventę, pabuvojome ir prie Gedimino pr. degusių laužų. Išties, nepaisant šalčio, laiką praleidome smagiai.

Praeitos savaitės darbeliai, susiję su Lietuva: su trimečiais šia tema labai daug neprifantazuosi, todėl ėmėmės vėliavos motyvų – tas jiems bent jau suprantama.

Gelytės iš širdelių – Lietuvos vėliava -  dovana Vasarės krikšto mamytei gimtadienio/Valentino dienos/Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Deja, nuotraukų nespėjom pasidaryti, bet idėją radome ČIA.

Vaikai patys pasigamino vėliavas – ir ne po vieną, o visai šeimai – sau ir man bei Tomui. Pamatę mane grįžtančią prie lango supuolė su vėliavom ir ėmė mojuoti Įėjus namo irgi pasitiko mojuodami vėliavomis…

Jei turėčiau iš ko rinktis, tikrai nebūčiau pasirinkusi šios knygos :) Bet kaip sakoma, kiekvienam įvykiui po saule yra savas laikas. Oi, ilgai skaičiau, bet perskaičiau!
Knygai labai tinka pavadinimas "pokalbiai". Joje rasite visko ir apie viską. Tiesiog mintys, patirtys, asmeninė nuomonė. Kaip ir daug istorijos faktų, bet perteiktos Algimanto Čekuolio interpretacijomis.
Kai kurie skyriai labai linksmi. Kai kurie keliantis daug klausimų ir norą diskutuoti :) Na, verta paskaityti!!! Toks jausmas, kad girdi kalbant autorių.

Dažniausiai žiniasklaidoje matome ir girdime apie vienkartines sauskelnes ir net neįsivaizduojame, kad kažkada žmonės augino vaikus be sauskelnių. Jos nėra sukurtos tam, kad kenktų žemei, jos sukurtos tam, kad palengvintų mūsų, tėvų, buitį. Aišku, žinia, kad vienas vaikas vidutiniškai išnaudoja apie 2 tonas sauskelnių nėra maloni, ypač žinant, kad daugumoje vienkartinių sauskelnių naudojamos medžiagos suyra per n metų. Pagrindinis dalykas naudojant vienkartines sauskelnes - dažnas jų keitimas (ne rečiau nei kas dvi valandas).Daugkartinės sauskelnės išpopuliarėjo pastaraisiais metais. Jų yra visokiausių, nuo susegamų iki surišamų, nuo masiškai pagamintų iki individualiai pasisiūtų, kartais tiesiog triusikėliai su keičiama pala naudojami. Jų pranašumas yra tas - kad jie yra medžiaginiai (malonūs prie kūno), neteršiantys gamtos, tuo pačiu nesikaupia mūsų šiukšlių maišuose ( o kasdien jų tikrai reikia maždaug 10), tačiau jie kaupiasi nuolat mūsų skalbinių dėžėje ir skalbimo mašina be įprastinių drabužėlių skalbimų, veikia nuolat (arba nuolat plaunama kriauklėje), tad vandens ir elektros išnaudojama tikrai daugiau nei naudojant vienkartines sauskelnes.Dėl pigumo/brangumo labai sunku įvertinti, kas yra pigiau/brangiau, nes priklauso kiek ir kokių vienkartinių sauskelnių ar daugkartinių vystyklų įsigyjama, ar perkama, ar siuvamasi savo rankomis. Nei vienas, nei kitas dalykas mano manymu, nėra blogis, tai yra pagalba tėvams, tačiau svarbu, KAIP mes naudojame vienkartines sauskelnes ar daugkartinius vystyklus, jei vaikas bus laikomas ilgai jose/juose, tai nė vienu atveju jam nebus gerai.Natūralioji higiena (Amerikoje vadinamasis "diaper-free" metodas) - yra kai vaikas atlieka savo reikalus į kriauklę/klozetą/puoduką (mama/tėtis ar kitas žmogus yra tarsi pagalbininkas vaikui, kol jis nemoka pats žodžiu pasakyti, atsisėsti/nusiimti pats kelnių ir jų užsimauti, o pastarąjį dalyką vaikai išmoksta maždaug link 18 mėnesių).Tai galima taikyti su vaiku nuo pat gimimo, tik vaikui parodžius kažkokį ženklą (pvz., suniurzgėjimą)ar po maitinimo/miegelio palaikyti virš kriauklės ar vonios leidžiant nusilengvinti. Aš pati apie šį metodą išgirdau, kai Augustei ėjo 7 mėnuo, tad nuo tada ir pradėjome tai taikyti. Mums pasiteisino šimtu procentų. Aš taikiau tai, nes išbandytos daugkartinės sauskelnės mums nepasiteisino, nes buvau su dukra namuose ir galėjau sau leisti, esant reikalui nunešti vaiką ant puodo ar virš klozeto. Be to, pastebėjau, kad dukra pati laimingesnė tapo reikalus atlikdama ne į kelnes, aš tapau laimingesnė, nes stebėdama nekalbančios dukros ženklus, ją pažinau dar artimiau, bendravau su ja dar daugiau ir beveik visada būdavome tame pačiame kambaryje, kad pastebėčiau artėjant "reikalą". Pati perlaužiau savo mąstymą ir įpročius: važiuojant mašina, sustodavau reikalui esant, mieste užeidavau į kavinę pasinaudoti tualetu, pastebėjusi, kad vaikui yra poreikis. 11 mėnesių Augustė ėmė garsu prašytis ant puodo, paskutines vienkartines sauskelnes (kadangi daugkartinės nepasiteisino, tai naudojome vienkartines užtraukiamas kaip "triusikėliai" važiuodami kur nors (dėl ekstra atvejų), tačiau vistiek kaskart užeidavome į kokios kavinės tualetą ar naudodavome puoduką, o namuose naudojome tiesiog triusikėlius, palą, vilnones kelnytes). Žymiai sumažėjo sauskelnių pirkimas, kai tik pradėjome taikyti natūraliąją higieną, o paskutinį poką nupirkome 13 Augustės gyvenimo mėnesį ir jo jau taip ir nebespėjome viso išnaudoti...iki 16/17 mėnesio dar naudojome naktimis (mat Augustė miegojo atskirai nuo mūsų) ir kur nors važiuodami sauskelnę, kuri dažniausiai būdavo tuščia (ir tai tik dėl to, kad aš kažkodėl nesugalvojau, kad galima užtiesti ką nors neperšlampamo lovoje ir pasiruošti atsarginį paklodės komplektą, kad naktį iškart pakeisti). Pusantrų metų būdama pati nusimaudavo pėdkelnes ir atsisėsdavo, "bėdos" ištikdavo tik prasidėjus ligai, tačiau ir šis dalykas susitvarkė, kaip ir turėtų, iki trijų metų. Per paskutinę rimtą ligą, būdama 2m.11mėn., nė karto nepridarė į lovą. Tada jau supratau, kad nebereikia tiesti paklotėlio į lovą. Tai dariau ne dėlto, kad tai geresnis ar teisingesnis būdas. Tam pasiryžau, nes mačiau, kad verta tai išbandyti. Tai nėra lengvas kelias, bet daug sužinojau ne tik apie vaiką, bet ir save. Augau kartu su vaiku mokydamasi kantrybės, supratimo, lankstumo, mokymosi nepasiduoti..... tačiau tai savyje turi kiekvienas atrasti asmeniškai. Negaliu pasakyti, kaip būtų buvę, jeigu to nebūčiau dariusi...daugiau apie mano ir Augustės patirtį galima paskaityti kituose mano pasidalinimuose su nuoroda (natūrali higiena). O apie pačią natūralią higieną, vaikų siunčiamus signalus, krizes, mitus ir kitus su natūraliąja higiena susijusius dalykus galite paskaityti čia. Labai kviečiu pasidalinti asmenine jūsų patirtimi ir atradimais :)

Tikrai ne pirma laida kur filmavausi, bet pastaroji sulaukė tikrai nemažai atgarsio – kartu su vaikais darėm lavinamąjį žaislą ir virėm plastiliną. Po laidos sulaukiau nemažai SMS, skambučių arba sutikau žmonių kurie laidą žiūrėjo, ir daug kas prašė dar kartą pasakyti koks gi tas stebuklingas receptas. Kadangi savaitgalį mes su Tomu praleidom su sodyboje švęsdami draugo gimtadienį, šiandien sumaniau parašyti, bet pastebėjau, kad “Mamyčių klubas” jau įsidėjo ir į puslapį reportažą, panašu, kad tokių prašytojų sulaukė ir jie: http://www.mamyciuklubas.lt/lavinantys-uzsiemimai/vasar%C4%97s-ir-vakario-naminis-plastilinas

Patį video reportažą iškirps Tomas ir tikiuosi įkels į blogą.

Beje, tikrai tokie dalykai nėra sudėtingi pasidaryti namuose ir labai labai džiaugiuosi, kad įkvėpėm nemažai šeimų užsiimti kažkuo panašiu

Šiais metais absoliučiai totaliai pražiopsojom Valentiną. Tik išvakarėse sumečiau, kad nieko nieko šiais metais nepasiruošiau – net jokių raudonų širdelių lipdukų nenusipirkau. Dar turėjau vilties nubėgti kur nors per pietų pertrauką, bet ir tiems planams nebuvo lemta išsipildyti (tiesą pasakius, išbėgau per pertrauką. Tik ne raudonų širdučių, o užuolaidų pirkti).<?xml:namespace prefix = o />

Tačiau vasaris be širdukinių sausainių neapsiėjo. Tik kepėm juos ne Valentino, o vasario 16-osios dienos proga. Teisybę pasakius, šiuos sausainius (vėliavos spalvos) jau kelinti metai planuoju kepti kuriai nors iš nepriklausomybės švenčių, bet vis prisimindavau per vėlai. O šiemet, kadangi Nerijus taip iškilmingai iškėlė vėliavas virš namo (net dvi!!!), neliko nieko kito, kaip ruošti šventinį stalą:)

Nuotr.iš www.view.stern.deKol Lietuva ruošiasi užgavėnėms, čia Pietų Vokietijoj beveik visą vasarį, o ypač šią savaitę aistringai linksminasi. Po miestą, netgi parduotuvėse ir rimtose įstaigose, kaip savivaldybė (Rathaus) vaikšto ir sėdi kaukėti personažai :) Linksma!!! Mes su dukra turėjom galimybę sudalyvauti mamų ir vaikų karnavale, bet sirgom. Oi, kaip man dėl to liūdna!.. O Serioža kaip tik šiuo metu linksminasi :)

Ši stipri tradicija įsigalėjo 20 amžiuje. Visur kavinėse, restoranuose, mokyklose, darželiuose organizuojama ši šventė! Tai stiprus pauliavojimas prieš gavėnią. Vietiniai žmonės teigia, kad iki šių dienų tai labai rimta priežastis gerai pabaliavoti: pagerti, pavalgyti, pašokti ir kitaip pasimaloninti :)))

Net ir pagal įrašus blog'e galima akivaizdžiai pajusti Nerijaus savaitės nebuvimo namie įtaką - kai jo nėra, prie kompo prisėdu daug dažniau (kai jis namie, jungtis prie kompo bijau - bamba paskui:) ). Šį kartą labai jau noriu pasigirti savo naujausiais rankdarbiais, kurių vis nepatalpindavau į blog‘ą.
Tie „naujausi“ tai jau kokių gerų keturių mėnesių senumo, ale vis tiek, jeigu jau padariau, tai negi nepasiskelbsiu ir neapsirodysiu visiems?!
Taigi, pristatau savo naujausią ligą: nertas vaikiškas kepuraites. Na, turiu pasakyti, nerealiai greitai ir smagiai nusineria – viens du, ir jau koks vaikas gali išdidžiai ant galvos maukšlintis ryškiaspalvę kepurėlę.
Aišku, kvailai gavosi, kad susirgau šia liga jau visai rudeniui įpusėjus, bet ką gi dabar jau padarysi – maniškiai vaikai ir namie kuo puikiausiai jas nešioja.
Pirmoji kepuraitė nutūpė Justui ant galvos. Kadangi Justas nusprendė, kad nori ją papuošti laivu, tai taip ir padariau. Antroji buvo skirta Juliui – su lėktuvu.Trečiąją Kalėdų proga (jaučiat, kokį gerą humoro jausmą turiu – viduržiemį vaikui dovanoti vasarinę kepuraitę? :) ) dovanų gavo krikštadukra Paulina. Su boružėle. Nes man dabar boružėlių manija :). Foto? Kada nors bus:). Pamiršau nufotografuoti, iš Inetos irgi niekaip nesulaukiu, kad atsiųstų :)
Kad neatsiliktų nuo kompanijos, gimtadienio proga (irgi per patį viduržiemį) dar vieną vasarinę kepuraitę gavo ir kita krikštadukra Indrė (pozuoja Julius:) ).Nu nu, kam čia dar nunerti? :)

Pagrindinės judriojo žaidimo žymės yra šios:
laisvas, savarankiškas vaikų veikimas;aktyvus, kūrybinis žaismingumas;žaisminio veikimo kilninantis smagumas;griežtas taisyklių laikymasis.Šios žymės yra būtinos, kad žaidėjai eitų sveikyn, užsigrūdintų ir stprėtų, kad jie tobulintų išmoktų judesių koordinaciją kintamomis žaidimo sąlygomis, kad jie įsigytų įgūdžių – automatizuotų judesių, kurie savo atlikimo forma atitiktų uždavinį, kad jie pagaliau lavintų psichofizines ypatybes: stiprumą, vikrumą, greitumą, bei ugdytų moralines ypatybes. Vadinasi judriuoju žaidimu būtų galima vadinti savarankišką, kūrybinį, smagų veikimą kintamomis lenktyniavimo sąlygomis pagal priimtas žaidėjų santykiavimo taisykles, kurių griežtai laikomasi, kai praturtinami įgūdžiai bei ypatybės ir pasireiškia asmenybės santykis su jį supančia aplinka.
Siužetiniam žaidimui pagal taisykles būtinas įdomus veiksmas, susijęs su kliūčių nugalėjimu, su įdomaus uždavinio sprendimu. Žodžiai ir daina žaidime turi padėti vaikams įsijausti į kuriamą vaizdą. Rateliai ir suktinėliai priklauso siužetiniams žaidimams. Judrieji žaidimai, neturintys siužeto, yra paremti tam tikro uždavinio, kuris reikalauja vikrumo, sumanumo, įvykdymu (pvz. gaudynės).
JUDRIŲJŲ ŽAIDIMŲ REIKŠMĖ
Judrieji žaidimai , kaip ir didaktiniai, priklauso žaidimų su taisyklėmis grupei. Jie yra kildinami iš liaudies žaidimų. Judrieji žaidimai labai vertingi bendram vaiko vystymuisi. Visų pirma jie tenkina vaiko biologinį poreikį judėti, skatina normalų fizinį vystymąsi: pagyvina fiziologines funkcijas organizme, vysto raumenis, fizines savybes ( vikrumą, greitumą ir t.t.), ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, šuolio, mėtymo ir kt.) įgūdžius, grūdina organizmą.
Judrieji žaidimai turi įtakos vaikų protiniam lavinimui ir kitoms pažinimo sritims. Suaugęs, supažindindamas vaikus su nauju judriu žaidimu, moko suprasti naujus žodžius, išsireiškimus, žaidimo turinį, taisykles. Eilėraštukai ir dainelės žaidimuose turtina vaikų kalbą, lavina vaizduotę. Žaidimais plečiamas vaikų akiratis apie supančią aplinką, gyvenimo tikrovę, lavinamas dėmesys, atmintis, kūrybiniai sugebėjimai.
Žaisdami judriuosius žaidimus, vaikai pratinami savarankiškai spręsti, rasti išeitį įvairiose žaidybinėse situacijose. Žaidžiant judriuosius žaidimus galima savarankiškai, konkrečiai taikyti savo žinias ir mokėjimus, kūrybiškai pritaikyti jau turimus vieno ar kito judesio įgūdžius. Judriųjų žaidimų judesių ritmingumas, plastiškumas, pačių vaikų sugalvotų figūrų grožis, šmaikštūs, eiliuoti žaidimų tekstai, skaičiuotės, dainelės, muzikinis pritarimas teikia vaikams džiaugsmą, malonumą, estetinį pasitenkinimą.
Itin svarbus judriųjų žaidimų vaidmuo doroviniam auklėjimui. Dažnai vaikai dorovines normas supranta elementariai, nors žino kaip elgtis, bet tų normų ne visada laikosi žaisdami. Jiems sunku laikytis žaidimo taisyklių, deramai elgtis draugų tarpe , planuoti ir derinti savo bei bendraamžių veiksmus, nepajuokti, o geranoriškai padėti draugui nugalėti sunkumus. Daugumą judriųjų žaidimų žaidžia vaikų grupėse, todėl neišvengiamai jiems tenka išmokti savo veiksmus derinti su draugo veiksmais, savo asmeninius interesus pajungti visų žaidžiančiųjų interesams. Taip ugdoma savitarpio pagalba, valia, drausmė, santūrumas, sąžiningumas ir kiti pagrindiniai charakterio bruožai. Geri tarpusavio santykiai kaip atrama ir parama vienas kitam, ypač reikalingi, atliekant įtampos reikalaujančias užduotis.

JUDRIŲJŲ ŽAIDIMŲ RŪŠYS:

• Elementarūs judrieji žaidimai – tai žaidimai be griežtų taisyklių.
• Sportinia pratimai ir žaidimai.
• Žaidimai pagal taisykles: siužetiniai ir nesiužetiniai.
• Žaidimai, kuriuose yra lenktyninių elementų.
• Nesudėtingi žaidimai – estafetės.
• Pramoginiai.
• Imitaciniai.

JUDRIŲJŲ ŽAIDIMŲ ORGANIZAVIMAS

Judriųjų žaidimų organizavimas apima šešis etapus:

Žaidimo parinkimas – atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, fizinį pasirengimą ir t.t.

Žaidimo vietos parinkimas ir jos parengimas – žaidimo sėkmė priklauso nuo to kokia vieta parengta. Ji pasirenkama atsižvelgus į žaidimo pobūdį, metų laiką.

Vaikų nuteikimas žaidimui – vaikus sudominti judriuoju žaidimu nėra lengva, ypač jei jie yra kuo nors užsiėmę. Todėl suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Kartais vaikus patraukia įdomi istorija, siurprizas.

Žaidimo aiškinimas – žaidimo taisyklės ir eiga turi būti paiškinami suprantamai, įdomiai. Ilgas aiškinimas vargina vaikus, slopina jų norą žaisti. Žaidimo paaiškinimas yra atsižvelgiamas į vaikų amžių.

Pasiskirstymas vaidmenimis – reikalingas žaidžiant siužetinius judriuosius žaidimus, todėl prieš žaidimo pradžią nustatome kas kokius vaidmenis atliks. Tai gali nustatyti pati mokytoja arba tiesiog išskaičiuojant.

Žaidimo eiga – čia svarbu suaugusiojo vaidmuo, jis turi skatinti sėkmingai atlikti judesius, pasufleruoti geriausią veiksmų būdą, padėti asmeniniu pavyzdžių.

Žaidimo baigimas – baigus žaisti analizuojami ir apibendrinami žaidimo rezultatai.

DIDAKTINIAI ŽAIDIMAI
Didaktinių žaidimų paskirtis - lavinti vaiko protą, plėsti akiratį, mokyti bei įtvirtinti tai, kas buvo išmokta anksčiau. „didaktinis žaidimas - tai suaugusiųjų sukurti mokomieji, lavinamieji žaidimai; jais siekiama lavinti vaikų pažinimo gebėjimus (suvokimą, mąstymą, atmintį), ugdyti kalbą, valingą dėmesį, asmenybės savybes ir kt. Didaktiniai žaidimai priskiriami žaidimų pagal taisykles klasifikaciniai grupei.“
Didaktinio žaidimo struktūroje skiriami šie komponentai: mokomasis (lavinamasis, didaktinis) tikslas (jis vaikams neatskleidžiamas), žaidybinė užduotis, taisyklė, veiksmai. „Didaktiniai žaidimai - savita ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo, auklėjimo priemonė, atitinkanti šio amžiaus vaikų ypatybes. Tai patraukli vaikų veiklos forma, organiškai jungianti mokimo ir žaidimo elementus.
Šių žaidimų taisyklėse nustatytos veiksmo normos, nurodyta, ką reikia daryti, kalbėti, kaip veikti kiekvienam ir visiems žaidžiantiems. Didaktinių žaidimų tikslas - suteikti vaikams tam tikrų žinių, sudaryti įgudžius, lavinti protnius gebėjimus ir teigiamus charakterio bruožus.
Didaktinių žaidimų turinys siejasi su kokio nors mąstymo užduoties sprendimu (surask daiktą -žaidimas, iš ko padarytas šis daiktas,kas kam priklauso-rusiuoti).
DIDAKTINIŲ ŽAIDIMŲ REIKŠMĖ
Šie žaidimai savita mažų vaikų mokymo ir auklėjimo priemonė. Didaktiniuose žaidimuose galima pritaikyti, ko vaikai išmoko, sužinojo, jie lavina mąstymą ir formuoja protinio darbo įgūdžius. Didaktiniai žaidimai gali tobulinti: klausą, kalbines funkcijas, rasti ir nustatyti priežastnius ryšius tarp daiktų, aktyvina ir turtina žodyną. Visi lavina vaizduotę, mąstymą, atmintį, ugdo valią. Žaidimai plačiai taikomi mokymo procese, stengiantis sudominti vaikus, pasiekti reikiamą žinių įsisavinimą.
DIDAKTINIŲ ŽAIDIMŲ STRUKTŪRA
Didaktinio žaidimo savitumą sudaro tai, kad jame glaudžiai siejasi du pradmenys: pažintinis, lavinamasis ir žaidiminis, įdomusis. Jie turi tam tikrą struktūrą, kurią sudaro didaktinė (mokomoji) užduotis, žaidimo veiksmai, taisyklės.
Didaktinė (mokomoji) užduotis - pedagogo tikslas, įgyvendinantis programos reikalavimus, skatinantis vaikų protinių gabumų lavėjimą. Didaktinių užduočių turinį sudaro: supažindinimas su aplinka, gamta, elementarių matematinių vaizdinių, kultūrinių - higieninių įgūdžių formavimas, kalbos, mąstymo, dėmesio ir kt. psichinių procesų ugdymas. Žaidimų rinkiniuose didaktinės užduotys paprastai nurodomos prie kiekvieno žaidimo aprašymo. Turi būti nustatyta užduotis, kuri lavintų vaiko protą, žadintų interesą, praturtintų naujomis žiniomis. Didaktinių žaidimų turinį sudaro supažindinimas su aplinka, gamta, žmonių darbu, socialinių įgūdžių sudarymas, kalbos, dėmesio, atminties procesų ugdymas.
Žaidimo veiksmai - aktyvi vaikų veikla žaidžiant: daiktų, žaislų slėpimas, atradimas, ridenimas ar kiti veiksmai su jais, vaidmenų, aktyvių judesių atlikimas, lenktyniavimas, fantų išpirkimas. Veiksmų gali būti keletas. Tokiu atveju vaikai ilgesnį laiką sukaupia dėmesį ir patys to nepastebėdami geriau įsisavina didaktines užduotis. Galima sakyti, kad veiksmas yra pagrindinis didaktinio žaidimo elementas. Veiksmas vienintelis užduoties atlikimo būdas žaidime. Tai vaiko aktyvumo išraiškos būdai. Vaikams rezultatas nesvarbus, jiems įdomu pats procesas – žaidimas.
Taisyklės nusako, ką ir kaip turi veikti kiekvienas žaidimo dalyvis. Būna greito sprendimo, apribojančių žaidimo veiksmus, nurodančių laipsnišką žaidimo turinio vystymąsi, taisykles. gali būti: 1) greito sprendimo 2) apribojančios žaidimo veiksmus 3) nurodančios laipsnišką žaidimo turinio plėtotę.
Kiekvienas didaktinis žaidimas turi tam tikrą pabaigą. Žaidimas baigtas, kai pasiekiamas laukiamas rezultatas - sėkmingai atliktos užduotys.
DIDAKTINIŲ ŽAIDIMŲ RŪŠYS
Didaktiniai žaidimai sąlygiškai pagal didaktinės medžiagos specifiką, klasifikuojami taip:
1) žaidimai su žaislais, daiktais;
2) spausdintiniai stalo;
3) žodiniai;
4) muzikiniai.
Tiksliau žaidimus galime suskirstyti pagal turinį (supažindinimo su aplinka, su gamta, kalbos ugdymo ir kt.). pagal šį principą sudaryti daugelis didaktinių žaidimų rinkinių. Iki mokyklinio auklėjimo teorijoje ir praktikoje visi didaktiniai žaidimai pagal didaktinę užduotį ir jos sprendimo pobūdį klasifikuojami į žaidimus - pratybas ir tikruosius didaktinius žaidimus. Žaidimai - pratybos skiriami tam tikrų siaurų vaiko protinio lavinimo uždavinių sprendimui. Juos organizuoja suaugusieji vienam vaikui, pogrupiui ar grupei. Be suaugusiojo aktyvaus dalyvavimo vaikai patys nesugeba žaisti. Tikrieji didaktiniai žaidimai yra skirti spręsti įvairiems lavinamiesiems – auklėjamiesiems uždaviniams, pasižymi žaidimo veiksmų įvairove, nesudėtinga organizacija, todėl juos gali savarankiškai žaisti vieni vaikai.

Kadangi dabar lankau ankstyvojo užsienio kalbų mokymo kursus, kur akcentuojama žaidimo svarba, tai pamaniau, kad dar gal kam bus įdomu sužinoti, kuo žaidimas svarbus pradinukams. Ir kad tai nėra tik šiaip, bet kad learning can be fun :)
POPULIARIAUSI JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ŽAIDIMAI
Tokiame amžiuje vaikas darosi savarnkiškesnis, smalsesnis, sumanesnis, nereikalauja suaugusiojo dėmesio ir nuolatinės priežiūros, todėl vaikai dažniausiai žaidžia buitinės ir artimiausios visuomeninės, socialinės tematikos žaidimus(šeima, statybininkai, vairuotojai, gelbetojai, gydytojai).Žaidimo temą dažniausiai lemia turimi žaislai, daiktai.Tai pakartojamas suaugusio žmogaus(daktaro, tėčio, policininko) veiksmus.Taip vaikai mokosi socialinių naujovių.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų žaidimai pradinės mokyklos pamokoje
Augantis vaikas keičiasi, plečiasi jo gyvenimo patirtis, interesai, todėl keičiasi ir tradiciniai žaidimai. Tai rateliai, ramieji ir judrieji, vaidybiniai, vaizduojamieji, dialoginiai, imitaciniai ir kitokie žaidimai. Šie žaidimai formuoja vaiko asmenybę, yra svarbūs jo protinių (mąstymo, teksto suvokimo, žinių, žodyno, judesių pobūdžio, eigos įsiminimo), fizinių (lavinamos visos raumenų grupės, judesiai), dorovinių (veiksmų, poelgių), estetinių įgūdžių lavinimui. Labiausiai taikytini žaidimai mokant skaitymo yra inscenizacijos, žodžių kortelės, dėlionės, loto, kūrybiniai žaidimai, paslėptos raidės spėjimas. Mokant skaitymo, daug dėmesio teikiama žaidimams su smulkiosios tautosakos elementais. Mokytojai teigia, kad vaikai noriai žaidžia šiuos žaidimus, jų metu atsiskleidžia kūrybiškumas, tam tikri charakterio bruožai. Žaidimų dėka vaikai patiria daugiau emocijų, jie ima labiau pasitikėti savimi, gali atskleisti savo mokėjimus ir įgūdžius, išreikšti save ir, žinoma, jų dėka mokytojai gali patikrinti turimas mokinių žinias. Žaidimai užkerta kelią nuoboduliui ir nuovargiui, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, žaizdami vaikai mokosi atsakomybės už savo veiksmus, yra skatinami pasitikėti savo jėgomis formuojasi savarankiškas mąstymas. Naudojant žaidimų metodą pamoka tampa įdomesnė, patrauklesnė, lengviau įsisavinama mokomoji medžiaga. Kodėl verta įtraukti žaidimus į udymo procesą:
Žaidimas turi ypatingą reikšmę vaikui ir jo vystymuisi, todėl žaidimas - labai svarbi veikla pamokoje.Žaidimas - svarbi didaktinė priemonė pamokoje.Žaidimų panaudojimas pamokoje priklauso nuo pedagogo pasirengimo, kūrybiškumo.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio žaidimai
Žaisdamas vaikas patenkina svarbiausius savo poreikius (bendravimo, pažinimo, judėjimo). Žaidimas laisvai pasirenkanti veikla teikianti malonumą. Vaikų žaidimai įvairūs (dėliojamieji, konstruojamieji, statybiniai, sportiniai (bėginėjimo, šokinėjimo, mėtymo, kamuolio žaidimai, kompiuteriniai žaidimai, mokomieji žaidimai ir t.t. žaidimai yra žaidžiami tam kad vaikai atsipalaiduotų, nuo protines veiklos. Mokiniai žaidimo metu pailsi ir po jo geriau mąsto, atlieka užduotis.


ŽAIDIMAI PAGAL TAISYKLES
Didaktiniai žaidimai.
Ugdo ikimokyklinukų gebėjimus, pojūčius, suvokimą, formuoja vaizdinius, teikia žinių.
Judrieji žaidimai.
Turi aiškų sumanymą, taisykles, veikėjus. Lavina vaikų judesius, ugdo valią, nuovoką, kelia teikgiamas emocijas, teikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Imitaciniai- modeliuojamieji žaidimai.
Tai realių ar hipotetinių situacijų, aplinkybių, santykių moduliacijos, kurią lydi tariami sunkumai, kliūtys. Šiems žaidimamas būdingas lenktyniavimas.
Kompiuteriniai
Reali ar hipotetinė žaidimų situacija sumodeliuota elektroninėje mašinoje.

Šį kartą nesilaikėm tradicijos atšvęsti Valentino dieną dviese, o visi keturi susiruošėm į restoraną. Anksčiau Vapiano restorane su vaikais mėgome lankytis dėl to, kad ten be skanaus ir šviežio maisto, kurį gamina prie tavo akių, yra visai padorus vaikų žaidimų kampas, paskui – dėl to, kad yra vaikų žaidimų kampas ir kad gali vaikai matyti kaip gamina valgyti, dabar – kad galima sėdėti ir valandą žiūrėti, kaip, pvz. kepa picą. Vakaris tą ir darė. Vasarė pasėdėjo kokias dvi minutes tik tam kad palaikytų broliui kompaniją, mieliau laiką norėjo leisti žaidimų kampe. Deja, šiuo atveju susidūrėm su nepatogumu – žaidimai ir valgio gaminimas yra priešinguose restorano kampuose, o pats restoranas yra pakankamai didelis. Ko gero kitą kartą teks imti du staliukus – vieną ten kur gamina valgyti, kitą – prie žaidimų…

Vakar taip svajojau padaryti siuprizą mylimukui, bet po ligos labai neentuziastingai :( Tikriausiai, iš Dašos mes visi "smagiai" persirgom. Nepamenu, kada taip blogai jaučiausi... Na, bet Valentadienis, tai nereiškia vienos dienos meilės prisipažinimas, ar mylojo pamaloninimas, ar ne? Siurprizą atidėsim greitam išsipildymui.
Vasario 14 d. mums dar susijusi su svarbia data - prieš šešerius metus aš ir Serioža, nusprendę susituokti padavėm pareiškimus!!! Bėda ta, kad esu toks žmogus, kuris greit užmirštu smuklmenas (dažnai svarbias), iškraipau faktus ir neatsimenu skaičių... Todėl labai branginu savo žmogų, kuris visa tai prisimena, nors suprantu, priimti šį mano asmenybės braižą nėra lengva :) Tad sugulę vakare prisiminėm tą dieną prieš šešerius metus. Tiksliau, Serioža pasakojo man dienos įvykius! Kaip gera parkeliaut šiek tiek atgal ir vėl gįžti į dabartį, kurios pamatas tos dienos sprendimas!!!

Širdelę matot?

Širdelės iš modilino ir karoliukų. Auklės idėja. Sekančius darbelius darė su manimi:

Širdelę iš sagų darė Vasarė, popierių įkirpo Vakaris. Jam, deja, labiau patinka griauti nei kurti. Sesei pikta. Beje, esu etatinė siuvimo prekių parduotuvės pirkėja, kuri visuomet atėjus prašo pačių pigiausių sagų Jos vis paklausia, o ką aš su jomis darau, kai pasakau, kad darbelius su vaikais, labai nustemba… Bet kuriuo atveju tokiu būdu sutaupau ne vieną litą, o pirkti sagas yra žymiai, žymiai, žymiai pigiau nei visokias dzindzeliuškas iš kanceliarinių prekių parduotuvės. jei gerai pamenu, tai pora šimtų vnt sagų man kainavo 1 Lt

Vasarės – pirmas, Vakario – antras. Kadangi šias širdeles darėm atvirkščiai (pirštus dėti buvo patogiau lyg gautųsi apversta širdelė), Vakaris baisia reiškė nepasitenkinimą, kad jam nesigauna, kad čia ne širdelės, o raidelės ir nurimo tik tada, kai apverčiau ir parodžiau, kad jo antspaudai, kaip ir sesės – širdelės formos.