Now Reading
Daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių, pernai pasiskiepijo rekordinis žmonių skaičius

Daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių, pernai pasiskiepijo rekordinis žmonių skaičius

Kasmet vis daugiau žmonių pasiskiepija nuo vėjaraupių. Pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių nuo vėjaraupių infekcijos asmenų skaičius – savo lėšomis pasiskiepijo 3,8 tūkst. asmenų, arba 40 proc. daugiau nei 2018 m.

Tai rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pateikiami duomenys.

Kaip ir kiekvienais metais, 2019 m. didžiąją dalį (73,0 proc.) besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 18 metų. 0–17 m. grupėje pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 1,7 tūkst. asmenų, antra – 1,1 tūkst. asmenų.

18 m. ir vyresnių asmenų grupėje 2019 m. tiek pirma vakcinos doze nuo vėjaraupių infekcijos, tiek antra doze pasiskiepijo du kartus daugiau asmenų nei 2018 m.

ULAC duomenimis, pernai užregistruoti 18,5 tūkst. vėjaraupių atvejai. Lyginant su 2018 m., sergamumas vėjaraupiais padidėjo, tuomet registruota 15,8 tūkst. vėjaraupių atvejų.

Daugiau kaip pusę sergančiųjų (52,0 proc.) sudarė vaikai 0–4 m. amžiaus grupėje. Daugiau kaip trečdalis (33,6 proc.) ligos atvejų buvo užregistruota 5–9 m. amžiaus grupėje.

Suaugę asmenys vėjaraupiais perserga kur kas sunkiau, o komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.

See Also

Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline), todėl  ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms, pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.

ULAC ir SAM Spaudos tarnybos informacija

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

© 2020 Motinyste.lt Visos teisės saugomos.

Aukštyn