Now Reading
Skiepai nuo pneumokokinės ir meningokokinės infekcijų koronaviruso akivaizdoje tampa aktualesni nei bet kada

Skiepai nuo pneumokokinės ir meningokokinės infekcijų koronaviruso akivaizdoje tampa aktualesni nei bet kada

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o koronaviruso akivaizdoje jos tampa tik pavojingesnės. Dalies sunkių bakterinių infekcijų simptomai yra panašūs į COVID–19, tad „pasigavus“ tiek virusą, tiek bakteriją, kyla pavojus žmogaus sveikatai ar net gyvybei. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė sako, kad nors vakcinos nuo koronaviruso kol kas neturime, tačiau skiepais galima apsisaugoti nuo kitų bakterinių – pneumokoko ir meningokoko – infekcijų.

E. Svikščiūtė pasakoja, kad tiek pneumokokinė, tiek meningokokinė B tipo infekcija pasižymi panašiais simptomais, galinčiais priminti peršalimo ligas ar kitų bakterijų sukeltus susirgimus.

„Pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų – ji pasireiškia staigiu karščiavimu, stipriu skausmu krūtinės srityje, kosuliu, dusuliu, kuris dažniausiai būna labai  sunkus ir gali peraugti į plaučių uždegimą, meningitą, anginą ar kitas ligas. Tuo tarpu pirmieji meningokokinės B tipo infekcijos simptomai yra panašūs į peršalimo ligų – karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų sustingimas. Esant žaibinei ligos formai, ji staigiai plinta ir per kelias valandas atsiranda bėrimas, panašus į voratinklį. Ūmiausios šio susirgimo klinikinės formos – žaibinis sepsis ar pūlingas meningitas“, – sako „MediCA klinika“ gydytoja.

Pneumokokinė infekcija kasmet pasiglemžia virš milijono gyvybių

Pašnekovė pratęsia, kad sunkaus pneumokoko atveju, gali tekti 2–3 savaites vartoti antibiotikus, o sunkiausios ligos formos – meningitas, sepsis ar baktieremija (bakterinės kilmės kraujo infekcija) – žmonėms su silpna imunine sistema gali baigtis mirtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta apie 1,6 mln. žmonių, iš kurių, apie 1 mln. yra vaikai.

Lietuvoje – bene daugiausiai meningokokinės infekcijos atvejų Europoje

„Tuo tarpu meningokokinės B tipo infekcijos, nors retesnės, dažnai būna dar pavojingesnės – pernai Lietuvoje šia infekcija sirgo vos 37 vaikai ir suaugusieji, tačiau iš jų neišgyveno net 6. Tuo pat metu, sėkmingai atlaikius kovą su šią infekcija, 10–20 proc. žmonių susiduria su tam tikromis neurologinėmis, psichologinėmis ar fizinėmis pasekmėmis – randais, galūnių amputacijomis, klausos praradimu, nerimu, mokymosi, emociniais ar elgesio sutrikimais“, – sako „MediCA klinika“ gydytoja.

Naujausiais ECDC duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europoje. Airijoje jis siekia net 1,8 atv./100 tūkst. gyv., Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose – po 1,2 atv./100 tūkst. gyv., o Lietuvoje – 1,1 atv./100 tūkst. gyv.

Prevencinės priemonės – identiškos koronaviruso atvejui

Anot jos, stiprus imunitetas gali padėti apsisaugoti nuo komplikacijų, todėl gydytoja pataria vartoti daug natūralios kilmės vitaminų, praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, pailsėti ir išlikti fiziškai aktyviems. Jos teigimu, siekiant užkirsti kelią šioms ligoms, galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir koronaviruso atveju.

„Pastaruoju metu mums visiems gerai pažįstamos prevencinės priemonės – čiaudėjimo ir kosėjimo higienos laikymasis, rankų plovimas, kaukių dėvėjimas ir saugaus atstumo laikymasis, gali padėti išvengti pneumokokinės ar meningokokinės B tipo infekcijos“, – tvirtina E. Svikščiūtė.

Geriausiai apsaugo skiepai

Vis dėlto patikimiausia prevencine priemone, apsaugančia nuo pneumokokinės ir meningokokinės B tipo infekcijos išlieka skiepai. Šeimos gydytojos teigimu, šiemet, siaučiant koronaviruso pandemijai, šios vakcinos tampa aktualesnės nei bet kada.

„Minėtos infekcijos, kaip ir koronavirusas, plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint ir kosėjant – kai bakterijų dalelės patenka į kvėpavimo takus. Juos pažeidus, žmogus lengviau užsikrečia ir kitomis panašaus tipo ligomis, t.y., „pasigavus“ virusą, asmens organizmas tampa jautresnis bakterijoms ir atvirkščiai. Todėl šiandien būtina pagalvoti visus ūmius viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, kuriems galime užkirsti kelią skiepų pagalba“, – akcentuoja E. Svikščiūtė.

See Also

Vakcinos aktualios ne tik vaikams

Nors šiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečia vaikai, tačiau jos yra lygiai taip pat pavojingos ir suaugusiesiems, o ypač, vyresniems gyventojams su nusilpusiu imunitetu ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

„MediCA klinika“ gydytojos teigimu, 2014 m. skiepas nuo pneumokokinės infekcijos yra įtrauktas į privalomą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, o meningokokinės B tipo infekcijos vakcina – nuo 2018 m.

Anot jos, nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, priklausantys rizikos grupei. Gydytoja priduria, kad šią vakciną, kaip ir nuo meningokokinės B tipo infekcijos, gali gauti ir kiti gyventojai. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į privačias įstaigas, skiepijančias visus norinčius gyventojus.

Apie skiepų naudą reikėtų kalbėti garsiau

E. Svikščiūtė priduria, kad žmonėms vis dar trūksta žinių apie skiepus, o pastaruoju metu vis populiarėja įvairūs mitai apie vakcinų sudėtį ir jų gamybą. Jos teigimu, visos šiuolaikinės vakcinos yra saugios, o komplikacijas ar šalutines reakcijas sukelia itin retai. Jeigu taip ir nutinka, sveikatai dažniausiai jos būna visiškai nepavojingos.

„Tiek tėvai, tiek ir kiti suaugusieji privalo būti informuoti, kad skiepai – geriausia prevencinė priemonė, apsauganti nuo ligų, su kuriomis mūsų organizmas nėra pasiruošęs kovoti. Žinodami, kad vakcinos nekelia grėsmės, o ją kaip tik mažina, tėveliai ne tik drąsiau ryšis skiepyti savo vaikus, bet ir patys supras, kad prevenciniai skiepai gali išgelbėti jų gyvybę“, – sako „MediCA klinika“ gydytoja.

© 2020 Motinyste.lt Visos teisės saugomos.

Aukštyn