Paaugliams pokalbiai su tėvais „apie tai“ dažniausiai atrodo nepriimtini, tad informacijos jie dažniau gauna iš bendraamžių ar interneto platumų. Specialistai įsitikinę – manymas, esą gimdytojai šiuo klausimu tinkamiausi pašnekovai – klaidingas. Mat jie ne tik mažiau informuoja apie lytiškai plintančias ligas, bet ir yra moraliai suvaržyti pašnekovai.
Tėvai pavėluoja
„Šiais laikais, kada bekalbėtum apie lytinius santykius – manau, jau būsi pavėlavęs“, – sako dvyliktoką sūnų auginantis tėtis Justinas. Jis įsitikinęs – paaugliai patys susiranda internete viską, kas tik jiems šauna į galvą, todėl nėra prasmės to klausti tėvų. Kita vertus, jei suaugusieji būtų pakankamai dėmesingi vaikams, o tarpusavio santykiai ypač artimi – gal ir būtų galima pagauti brandos momentą, kai šiems atsiranda lytinis potraukis, pakalbėti apie tai.
Vis dėlto Justinas prisipažįsta su sūnumi niekada atvirai apie lytinį gyvenimą su sūnumi nėra kalbėjęs. O ir būtų keista.
„Mūsų visuomenėje tai nepriimta. Gal dėl to, kad mūsų pačių sovietų laikais niekas nemokino? Buvo viena tarybinė knygelė „Meilės vardu“, kurią skaitydavome pasislėpę nuo tėvų. Manau, mūsų kartos tėvams dar velkasi tas šleifas, kad apie tai kalbėti nemoralu. Taigi tėvai patys „tundros“ šiuo klausimu. Verčiau ieškotis informacijos internete, kur yra visokios formos medžiagos – ir garso, ir vaizdo“, – sako jis.
Savo ruožtu gydytoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė atvirauja, jog su paaugliu anūku nesidrovi kalbėti apie lytinius santykius, lytiškai plintančias infekcijas ir apsaugos priemones.
„Prieš einant į vakarėlį visuomet jo paklausiu, ar turi prezervatyvą. Nesvarbu, pradėjęs jis jau lytinį gyvenimą ar ne. Paaugliai dažniausiai tai daro spontaniškai, neplanuoja datos, laiko ir aplinkybių. Pagauti aistros šie daug negalvoja apie apsaugos priemones ir pasekmes“, – kalba gydytoja.
Žinios menkos
„Nemanykime, kad tie paaugliai taip jau nieko nežino. Jie geriau apie seksą išmano nei jūs ar aš“, – tiesiai kalba gydytojas urologas Balys Dainys. Gydytojas sako tokią nuomonę susidarė mokyklose kasmet paaugliams vesdamas lytiškumo ugdymo pamokas. Čia po lekcijų paaugliai turi galimybę urologui anonimiškai pateikti klausimus. Šie, kaip teigia urologas, tokio aukšto lygio, kad juos gali užduoti tik gilių žinių turintis paauglys, o teisingai atsakyti – tik savo srities specialistas.
„Jaunimas kvalifikuotas. Daugelis tėvų į klausimus, kuriuos gaunu iš paauglių, tikrai neatsakytų. Ką nors nerišliai paveblentų, paviršutiniškai mesteltų ir tiek žinių. Paaugliai neturi noro diskutuoti su neišprususiais tėvais. Dabartinis jaunimas šiuo klausimu gerokai lenkia tėvus“, – įsitikinęs B.Dainys. Taigi tai, kad dažnai paauglių ir tėvų pokalbiai apie lytinius santykius nesusiklosto, jo manymu, kaltas ne moralinis suvaržymas, o… vyresniosios kartos nekompetencija.
Pasak gydytojo urologo, gyvename nebe tais laikais, kai tekdavo pasisodinti vaikus ant kelių ir aiškinti lytinio gyvenimo abėcėlę. Gatvės mokykla, kurioje augo vyresnioji karta, šiandien taip pat benueinanti į šalį.
„Anksčiau informaciją gaudavome iš draugų, gatvės, suaugusiųjų nuogirdų. O dabar visos temos visuomenėje atviros. Žinių apie seksą, lytiškai plintančias ligas taip pat apstu. Internete jaunuoliams nėra sudėtinga susirasti paskaityti ką nors intymesnio. Šiandien puikiai veikiai guglo edukacija, o jaunimas turi guglinį išprusimą. Žinoma, žinios čia kartais nėra tokios teisingos ir tinkamai pateiktos, kaip reikėtų jaunam žmogui. Mokyklose ruošiamos lytiškumo ugdymo programos, biologijos pamokos turėtų paauglius paprotinti ir atvesti į teisingą kelią, jei interneto platybės juos suklaidina“, – įsitikinęs B.Dainys.
Tėvai – ne sekso partneriai
Gydytoja akušerė-ginekologė Vaiva Eringytė paklausta, kodėl tėvai intymumo klausimais paaugliams nėra pirmieji pašnekovai,kerta be skrupulų: „Tėvai sekso klausimais vaikams – ne draugai. Jie moraliai yra aukščiau. Vėliau, kai vaikai tampa suaugę, pokalbiai tarp jų pasikeičia, lytinio gyvenimo temos laisvėja, tačiau kol jie auga, bręsta tėvai vaikus ugdo tik savo pačių pavyzdžiu. Vaikams bręstant, nori nenori, visos temos paliečiamos savaime, atsigręžiama į pačių gyvenimišką pavyzdį.“
Tačiau tai, anot jos, nereiškia, kad paaugliai negauna tinkamos edukacijos lytinio gyvenimo temomis. Ji antrina gydytojo urologo B.Dainio žodžius ir į žinių viršūnę iškelia… taip – tą patį jo didenybę internetą. Tačiau jis – ne visada teisingas.
„Čia nėra kelrodės žvaigždės. Jie gauna informaciją be nurodymų. Problema, kad jie patys turi iš to pasidaryti teisingas išvadas. O jaunam žmogui pasirinkti tinkamai ne visada pavyksta“, – sako ilgus metus kultiniame paauglių ir jaunimo žurnale „raudonąjį puslapį“ apie intymumą kuravusi specialistė.
„Tada tai buvo vienintelė galimybė gauti kvalifikuotą informaciją iš specialisto lūpų sau rūpimais intymiais klausimais. Interneto tuomet juk nebuvo“, – prisiminė prieš kelias dešimtis veikusias žinių priemones.
Specialisto komentaras
Vaikų psichiatras Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras:
– Paaugliai turi teisę į privatų gyvenimą, todėl jie nusprendžia, su kuo ir kokia informacija nori dalintis. Jei santykiai su tėvais geri, atviri, daug kuo gali su jais pasidalinti, tačiau neverta tikėtis, kad paauglys klos viską apie privatų gyvenimą ir seksą. Vis dėlto akcentą čia dėčiau tėvams – ne paaugliai nejaukiai jaučiasi su tėvais apie tai kalbėdami, o patys tėvai. Jie nežino, ką ir kaip vaikams pasakyti, nes patys nėra gavę lytinio švietimo. Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tinkamas lytinis švietimas yra blokuojamas. Tiesa, mokyklose yra lytiškumo ugdymo pamokos, tačiau tai tikru švietimu nepavadinsi. Paklauskite paauglio – jums anekdotus ims apie tai pasakoti. Tai – didžiulė spraga. Ją galėtų užpildyti tėvai, bet, kad jie patys kompleksuoja, nežino, kaip tą pateikti. Dėl to šalyje turime daugybę patyrusių lytinę prievartą ir prievartautojų. Jaunuolis niekada negavęs apie tai informacijos ir pajutęs lytinį potraukį puls ką nors iš krūmų. Mes gi jį vadinsime iškrypėliu. Tai – lytinio švietimo spragos auka.
Yra ir tėvų, kurie pasako, jei sužinosiu, kad turi lytinių santykių – užmušiu. Tokiu atveju paaugliai turi teisę kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas. Kada prasidės jaunuolių lytinis gyvenimas, ne nuo mūsų priklauso. Jis atsiranda, kai atsiranda lytinis potraukis. Tačiau paauglius turime tam ruošti, o ne slapstyti ir pasakas sekti apie kopūstus. Iki šiol dar pasigirsta atvejų, kai mergaitė prasidėjus menstruacijoms išsigąsta, kad miršta, arba berniukams poliucijos sukelia „šoką“.
Lytiškumo ugdymas turi prasidėti jau darželyje iki lytinio brendimo, kai vaikai ima pastebėti skirtumus. Tėvams patartina tiesiog nemeluoti, nekurti pasakų, tačiau ir detaliai nepasakoti, jei nebūtina, atsižvelgiant į vaikų amžių. Vaikai paprastai jaučia, ko klausti, kas jiems rūpi pagal natūralų vystymosi procesą.
